Žvilgsnis į praeitį: senoji juvelyrika

2022 m. archeologai pirmą kartą tyrinėjo Raginėnų piliakalnį. Apie tai, jog piliakalnyje gyventa nuo I tūkstantmečio antrosios pusės, liudija ir archeologų atidengti ne vieną šimtmetį menantys kultūriniai sluoksniai. Įdomiausias ir vis dar paslaptingiausias iš jų – XIII amžius, kuomet Raginėnuose stovėjusioje pilaitėje šalia kitų amatininkų buvo įsikūręs ir juvelyras. Būtent jo dirbtuvės liekanas ir pavyko aptikti archeologams. Juvelyrų dirbtuvių buvo ir kituose Lietuvos piliakalniuose – Aukštadvaryje (Trakų r.), Daubariuose (Mažeikių r.), Eketėje (Klaipėdos r.). O keliuose kapinynuose – Sargėnų (Kauno m.), Siraičių (Telšių r.), Graužių (Kėdainių r.) – rasta net pačių juvelyrų kapų.

Baltai nešiojo daug metalinių papuošalų. Jų gausa, formos, ornamentika, nešiojimo būdas skiria baltus iš aplinkinių genčių. O kai kurie papuošalai – metaliniai apgalviai, lankinės žieduotosios ir laiptelinės segės, kryžiniai, smeigtukai, rankogalinės ir zoomorfiniais galais apyrankės – būdingi tik baltų gentims. Vienus papuošalus nešiojo tik vyrai, kitus – tik moterys, o dar kitus – ir vyrai, ir moterys. Be įprastų, gausiai randamų papuošalų, nešioti ir labai reti, išsiskiriantys savo forma ar dekoru juvelyriniai dirbiniai, kurių galima rasti tik keletą egzempliorių visoje baltų gyventoje teritorijoje. Senosios juvelyrikos istorija parodoje iliustruojama Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Archeologijos rinkinio eksponatais iš Pakiršinio, Pepalių, Taukuočių ir kitų Radviliškio rajonų senkapių.

Paroda veikia 2023 m. birželio–spalio mėn.

Parodą parengė muziejininkė-mokslo darbuotoja Virginija Ostašenkovienė