Muziejaus istorija

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis

dr. Laura Prascevičiūtė

1991 m. sausio 1 d. buvo įsteigtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, sudarytas iš keturių skyrių: Burbiškio dvaro istorijos, Kleboniškių kaimo buities, Raginėnų archeologijos ir Šeduvos kraštotyros.

Muziejus įsteigtas 1991 m., tačiau šio, dvaro bei senojo Lietuvos kaimo kultūrą įprasminančio muziejaus sumanymo, idėjos subrandinimo bei kūrimo laikotarpis apima jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Egidijui Prascevičiui muziejaus įkūrimo idėja gimė dar 1978 metais, visų pirma kaip siekis išsaugoti Burbiškio dvaro sodybą, tuo metu apleistą ir niokojamą paveldo vertybę, ateities kartoms. Nuo 1978 m. kurdamas Smilgiuose (Panevėžio r.) muziejų – Smilgių etnografinę sodybą, E. Prascevičius pradėjo gilintis į netoliese buvusio Burbiškio dvaro istoriją. Tuo metu jam ėmė kirbėti mintis ir galiausiai subrendo idėja atkurti Burbiškio dvarą ir parką bei čia įkurti dvarų kultūrai skirtą muziejų. Nors ši vieta tuo metu buvo labai sunykusi ir apleista, tačiau ji vis tiek atrodė unikali visų pirma savo nematerialiąja verte – kaip buvęs kultūros židinys bei išskirtinis XIX a. pab. – XX a. I pusės dvaro kūrėjų pasaulėvaizdžio pavyzdys. Visas kompleksas nors ir labai apleistas, tačiau vaizduotėje ir ateities vizijoje buvo kupinas muziejinės vertės.

Burbiškio dvaro rūmai ir tvenkinys, XX a. 9 deš. Fot. P. Juknevičius

1981 m. E. Prascevičius pradėjęs dirbti Radviliškio rajono paminklotvarkininku, ėmė plėtoti Burbiškio dvaro atkūrimo ir muziejaus įkūrimo idėją. Pradėti Burbiškio dvaro parko valymo ir tvarkymo darbai. Organizuotos talkos, pradėti kirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, išvalyti centrinės parko dalies želdiniai. Tokiu būdu išvalyti Burbiškio dvaro parko plotai kasmet plėtėsi, metras po metro buvo įveikiamos džiunglės. 1982 m. pradėti projektavimo darbai, vykdyti tyrimai, paruošti parko, mažosios architektūros sutvarkymo projektai. 1987 m. imti vykdyti dvaro parko tvenkinių apvandeninimo sistemos ir tvenkinių valymo darbai. Visų šių darbų eigoje nuolat vykdyti dvaro reikšmės, idėjos jį atkurti ir čia sukurti muziejų, sklaida bei aktualizavimas įvairiais straipsniais spaudoje. Nuo 1981 m. nuolat ieškota medžiagos, šaltinių, leidžiančių užpildyti nežinomas dvaro istorijos ir sunykusio kraštovaizdžio vietas, rinkti eksponatai būsimam muziejui.

Daugyvenės upės vingis ties Kleboniškių kaimo buities muziejumi. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis pavadintas šios upės vardu. Ši upė yra muziejaus branduolys, ji simboliškai apjungia muziejaus skyrius: Kleboniškių kaimo buities, Burbiškio dvaro istorijos, Raginėnų archeologijos, Šeduvos kraštotyros, o jos pakrantėse ir slėnyje gausiai išlikę paveldo objektai liudija kelių tūkstančių metų žmonių gyvenimo šioje vietoje materialinę ir dvasinę kultūrą. Fot. L. Prascevičiūtė

Tuo pat metu E. Prascevičius, kurdamas muziejaus koncepciją, atliko geografinius ir istorinius apylinkių tyrimus, ištyrė kaimus ir aplink dvarą esančius paveldo objektus. Atlikęs Daugyvenės upės slėnyje išlikusių paveldo objektų ir kraštovaizdžio analizę, nuo 1984 m. ėmė kelti kompleksinio muziejaus-draustinio įkūrimo idėją. Muziejaus koncepcija buvo grįsta tuo, kad prie Daugyvenės upės, nedidelėje teritorijoje ir nedideliu atstumu vienas nuo kito išsidėstę daug įvairių tipų ir įvairaus laikmečio kultūros paveldo objektų, kurie išsamiai atspindi ne tik konkrečios vietovės, bet ir viso regiono kultūros raidą nuo I tūkst. prieš Kr. iki XX a. vidurio. Tai plačiai aprašytas mokslinėje literatūroje Raginėnų archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro piliakalnis, senovės gyvenvietės, pilkapynai, kapinynai, mitologiniai akmenys. Kita objektų sankaupa - netoli Raginėnų esantis Burbiškio dvaro kompleksas su statiniais ir išskirtiniu parku. Ir trečioji paveldo objektų grupė – XVI a. įkurtų gatvinių rėžinių kaimų istoriją atspindintis Kleboniškių kaimas ir jame išlikę objektai: senieji kaimo pastatai, autentiška kaimavietė, vėjo malūnas. Taip pat ir šalia kaimo išlikęs Kleboniškių piliakalnis bei pilkapynas. Visa ši nedidelėje teritorijoje esanti paminklų sankaupa atspindinti I tūkst. pr. Kr. – XIV a. archeologines kultūras, 1557 m. Valakų reformą, dvarų ir kaimų architektūrą, dvarų parkų kūrimo meną, technikos paveldą, Daugyvenės slėnio kraštovaizdis tapo pagrindu muziejui kurti. Muziejininko vizijoje Kleboniškių kaimo buities muziejus turėjo atspindėti kaimo istoriją, valstiečių buitį, liaudies meną ir architektūrą, Burbiškio istorijos muziejus supažindinti su dvaro buities aplinka ir istorija, Raginėnų archeologijos paminklų kompleksas – senosiomis kultūromis, o Šeduvos muziejus – miesto ir miestiečių, regiono istorija.

1988 m. pradėta aktyvi muziejaus-draustinio kūrimo politika – muziejaus idėjos ir koncepcijos teikimas Kultūros ministerijai, rajono vykdomajam komitetui, derinimai su ministerijomis, straipsniai spaudoje ir kt., nes reikėjo įrodyti, kad toks muziejus yra reikalingas. Muziejaus steigimo idėją labai aktyviai palaikė visuomenė, Radviliškio rajono mokytojai, kultūros istorijos tyrinėtojai, muziejų ir paminklosaugos sferoje dirbę specialistai, Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros fondas, rajono vykdomasis komitetas, rajono Kultūros skyrius ir kt.