Paroda „Linksmų švenčių!“

Nuo 2025 m. lapkričio 20 d. Burbiškio dvaro istorijos muziejuje veikia paroda „Linksmų švenčių!“.

Senaisiais kalėdiniais žaisliukais išpuoštose dvaro erdvėse lankytojams pristatomi 662 lietuvių dailininkų, fotografų kurti ir kiti Lietuvoje bei užsienyje XX a. pr. – 9 deš. spausdinti lietuviški kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai, vokai. Sveikinimo tradicijų raidą Lietuvoje iliustruoja praėjusio amžiaus 1–9 dešimtmečių atvirukai, vokai iš Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės kolekcijos ir dalis 2–4 dešimtmečio – iš muziejaus įkūrėjo Egidijaus Prascevičiaus kolekcijos. Atvirukai parodoje eksponuojami chronologine tvarka, todėl galima matyti, kokie šventiniai simboliai buvo aktualūs ar populiarūs viename ar kitame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Pasak dr. Lauros Prascevičiūtės, pirmieji atvirukai Lietuvoje pasirodė XIX a. antroje pusėje – į Lietuvą jie atkeliavo iš Vakarų Europos. Atvirukų leidyba Lietuvoje išaugo panaikinus Rusijos imperijos valdžios spaudos draudimą. XX a. 2–4 deš. šventiniai atvirukai su lietuviškais užrašais dažniausiai buvo spausdinami Vokietijoje bei Prancūzijoje, dalis jų spausdinta ir Lietuvoje.

„Tarpukario kalėdiniai atvirukai išsiskiria žiemos peizažais, juose dažniausiai vaizduojamos apsnigtos bažnytėlės, sodybos, eglių šakelės, gyvūnai, angelai, vaikai, varpeliai, o naujametiniuose atvirukuose dominuoja ir kitokie siužetai – laikrodis, kalendorius, šampanas, gėlės, žmonės“, – sako dr. L. Prascevičiūtė.

Po Antrojo pasaulinio karo kalėdinius atvirukus slapta leisdavo bažnytinės organizacijos, o oficialiai jie vėl imti spausdinti nuo 1988 metų. Naujametinius XX a. 6–9 deš. atvirukus vienija eglutės, sniego, šventinių papuošimų, žvakių simbolika, įvairūs personažai, gyvūnai. Vienas populiariausių vaizduojamų objektų – Vilniaus Gedimino pilies bokštas.

Paroda veikia nuo 2025 m. lapkričio 20 d. iki 2026 m. sausio 31 d.