Paroda „Dvaro pramogos. Vasara dvare“

Birželio 4 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos skyriuje atidaryta paroda „Dvaro pramogos. Vasara dvare“ iš mados istoriko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos.

Po mados pasaulį lydėjo pats kolekcijos savininkas, mados žinovas ir talentingas pasakotojas A. Vasiljevas. Mados istoriko A. Vasiljevo paskaita renginio dalyvius įtraukė tarsi detektyvas, pralinksmino kaip humoreska ir suteikė žinių tarsi enciklopedija – kelionė per mados šimtmetį neprailgo. Parodos atidaryme kūrinius dovanojo Radviliškio muzikos mokyklos mokinės Augustė Motekaitytė ir Patricija Butvilaitė (mokytoja Diana Sabulienė). Renginyje dalyvavo ir Aleksandro Vasiljevo fondo direktorė Alma Puodžiukaitienė bei parodos kuratorė-ekspozicionierė Raisa Markova.

Pernai A. Vasiljevas Burbiškio dvare pasakojo apie XVI–XIX amžiaus medžioklės madas, aukštuomenės įpročius, medžioklės ypatumus ir jos svarbą – dvare eksponuota A. Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Dvaro pramogos. Medžioklė“. 

Šiemet Burbiškio dvaro salėse pristatomi XIX amžiaus pradžios–XX amžiaus I pusės rūbai, aksesuarai ir meno kūriniai, juos sieja vasaros dvare tema. Parodoje eksponuojama 30 moterų, vyrų, vaikų kostiumų, 100 aksesuarų ir 5 portretai, natūraliai įsiliejantys į dvaro erdves. Mados vėjai pasiekdavo ir provincijos dvarus, neabejingi madai buvo ir Burbiškio dvaro savininkai Baženskiai, tai liudija išlikusios nuotraukos. XIX amžiaus viduryje kilmingos moterys Lietuvoje dėvėjo sukneles su krinolinais ir korsetais, siūtas iš batisto, marginto gėlėmis arba dryželiais, ir niekada neišeidavo be gobtuvų, šiaudinių ar medžiaginių skrybėlių, puoštų gėlių kompozicijomis. 1870–1880 metais krinolinus pakeitė plonos, lengvai skalbiamos suknelės su tiurniūrais. Vyrai pirmenybę teikė vasariniams lininiams kostiumams, bet viešumoje nepasirodydavo be švarko ir liemenės. Moderno arba secesijos stilius į madą atnešė gėlių motyvus ir labai moterišką siluetą. Ponios net dvaruose dėvėjo korsetus ir atrodė tarsi egzotiškos gėlės. Korsetai, deja, itin kenkė sveikatai. Moteris išgelbėjo Polis Puarė, garsus Paryžiaus siuvėjas, pasiūlęs vientisus suknelių, paaukštintu liemeniu, modelius: korseto vietą užėmė gracija. Pirmasis pasaulinis karas pakeitė mados stilių: pradėti dėvėti juodos – gedulo spalvos – drabužiai. Moterys kirposi trumpai, o jų galvos apdangalai priminė kareiviškus šalmus. Po karo žymiai sumažėjo vyrų, todėl moterys tarsi konkuruodamos dėl jų dėmesio rengėsi vis drąsiau ir seksualiau. Kaip tik tada gimė naujas mados stilius art deco: 1918–1939 metais tapo madingas įdegęs, atletiškas kūnas, megzti maudymosi kostiumėliai žemu liemeniu, siekiančios kelius suknelės. Masiškai imtas dėvėti trikotažas džersis bei pirmasis dirbtinis šilkas viskozė.

Istorijos eiga, pasak A. Vasiljevo, visuomet atsispindi madoje. 1929 metais, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, į madą vėl grįžo juoda spalva, moteriškas prigludęs siluetas įstrižu kirpimu, kuklus vasarinių suknelių gėlių raštas. Naujovė – madą ėmė diktuoti Holivudo filmai. 1939 metais prasidėjęs karas sugrąžino militaristinį stilių. Sijonus pradėta kirpti plačiau, nes pagrindinė susisiekimo priemonė buvo dviratis, o juo su pieštuko formos sijonu nepavažiuosi. Skrybėlės gamintos iš pigių medžiagų – laikraštinio popieriaus, medžio drožlių, celofano. Net vasarą moterys dėvėjo įliemenuotas sukneles su pakeltais petukais. Tai – tik keletas faktų apie intriguojantį, besikeičiantį mados pasaulį. Dar daugiau mados įdomybių lankytojai gali sužinoti apsilankę parodoje „Dvaro pramogos. Vasara dvare“. Įvairaus amžiaus grupėms paruoštos ir pažintinės dvarų mados edukacijos.

Paroda veikia 2022 m. birželio 3 d. – spalio 2 d.