Kviečiame pasigrožėti Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejaus fonduose sukauptų margučių, užfiksuotų bundančios gamtos fone ir muziejaus ekspozicijose, vaizdais.
Tradicinėje lietuvių kultūroje margučiai buvo kuriami įvairiais būdais, kiekvienas jų turėjo savitą estetiką ir simboliką. Vienas seniausių ir labiausiai paplitusių būdų – marginimas vašku, kai ant kiaušinio paviršiaus piešiami raštai, o vėliau jis dažomas, išryškinant šviesius ornamentus. Kitas būdas – skutinėjimas, kai jau nudažyto kiaušinio paviršius išraižomas aštriu įrankiu, sukuriant subtilius, grafiškus raštus. Taip pat buvo naudojamas augalų atspaudų metodas: prie kiaušinio priglaudžiamas jauno augalo lapelis ar žolė, o po dažymo lieka šviesus, natūralus siluetas. Be to, kai kur margučiai buvo dažomi ir viena spalva, jų nemarginant – tokie kiaušiniai išsiskirdavo sodriu, giliu atspalviu ir paprastu grožiu.
Margučių ornamentai taip pat turėjo savo pavadinimus ir reikšmes. Raštai buvo vadinami žiedeliais, dantukais, driežiukais, žalčiukais, rateliais, žvaigždutėmis, rūtelėmis, snaigėmis ir kt. Daugelis jų siejosi su gamtos ciklais, augalija, dangaus kūnais ar gyvybės ciklu, todėl kiekvienas margutis tapdavo ne tik puošmena, bet ir simboline žinute.
