Paroda „Diena XIX amžiaus dvare: nuo ryto ritualų iki pokylių“

Nuo 2024 m. birželio 11 d. Burbiškio dvaro istorijos muziejuje veikia paroda „Diena XIX a. dvare: nuo ryto ritualų iki pokylių“.

Parodoje eksponuojami 47 autentiški moteriški, vyriški ir vaikiški aprangos kostiumai, per 270 aksesuarų, dailės kūrinių ir kitų kultūros vertybių iš mados istoriko, kolekcininko Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos, saugomos Lietuvoje. Visi eksponuojami rūbai, aksesuarai yra sukurti XIX amžiuje.

Parodą papildo Burbiškio dvaro istorijos muziejaus rinkinyje saugomos muziejinės vertybės. Apie gyvenimą XIX a. Lietuvos dvaruose pasakoja Stanislovo Moravskio, Gabrielės Giunterytės-Puzinienės, Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė prisiminimų bei Adomo Mickevičiaus kūrybos fragmentai.

Šių dienų muziejaus lankytojui pristatoma neįprasta parodos tema įdomi tuo, kad ir vyrų, o ypač moterų, gyvenimo būdas per pastaruosius 150 metų nepaprastai stipriai pasikeitė.

Pradėkime nuo to, kad XIX a. moterys buvo skirstomos į socialinius sluoksnius. Galima išskirti dvi pagrindines kategorijas – dirbusias ir nedirbusias moteris. Pastarosios šeimos turto dėka galėdavo rūpintis savo namais, užsiimti įvairiais pomėgiais. 

XIX a. 5-ame deš. atsirado krinolinas (crino – arklio ašutas + lino – linas) – sijonui išpūsti skirtas pasijonis. Vėliau jį pakeitė karkasas iš karklo, banginio ūsų, nuo 1856 m. – iš metalinių lankų; šie taip pat vadinti krinolinais. Europos šalyse krinolinas dėvėtas iki XIX a. 7 deš.

Krinolinus moterys vilkdavosi eidamos į viešumą. Krinolino konstrukcija būdavo kasmet keičiama. Industrializacijos epochos siuvėjos ir gamintojai dažnai reklamuodavo naujus ir patobulintus modelius.

Kita svarbi XIX a. aprangos dalis – korsetas. Korseto suspaustas juosmuo svyravo nuo 49 iki 58 cm, tai, žinoma, kenkė sveikatai. Korsetai buvo nešiojami iki 1910 metų. Gydytojų bei Paryžiaus aukštosios mados kūrėjo Paul Poiret įtakos dėka, korsetai pradėti kurti su guminiais ir elastingais įsiuvais.

Eidamos pasivaikščioti, moterys ant krinolino užsivilkdavo pasivaikščiojimui skirtas sukneles, užsidėdavo skrybėlaites-gobtuvus, užrišamas po smakru šilkiniais kaspinais. Apsimaudavo pirštines, kvėpindavosi kvepalais, pasiimdavo rankinukus, skirtus piniginėms, taip pat naudodavo lornetus (akiniai su rankenėle, dažniausiai sulankstomi, aristokratų nešioti daugiau kaip puošnus aksesuaras) ir nosinaites. Maudavosi kojines, audavosi XIX amžiaus viduryje madingus batukus su guminiais įdėklais.

Moterų pasaulis buvo neatsiejamas nuo vaikų, jie taip pat turėdavo įvairių drabužių su krinolinu,  kepuraičių, apavą, pirštinių ir viršutinių drabužių.

Nepaisydami konservatyvumo, vyrai užsidėdavo išsiuvinėtas aksomo kepures, jos vadintos fesais ar šlikėmis, po liemenėmis segėdavo išsiuvinėtas petnešas. Namie vilkėdavo chalatus. Populiarūs vyrų aksesuarai – pypkės, tabakinės.

Paroda Burbiškio dvaro istorijos muziejuje veiks iki 2024 m. spalio 26 d.