Metraštis

Spalio 20 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros muziejuje Vilniaus puodžių cechas vienam vakarui įkūrė koklių dirbtuves – vyko gotikinio ir renesansinio koklio gamybos edukacija „Senieji miestų amatai. Koklininkystė“. Edukaciją vedė tradicinę keramiką ir senąsias technologijas puoselėjančio cecho įkūrėjai Dainius Strazdas ir Elena Aleksejeva. 

Vakaras prasidėjo nuo pasakojimo apie koklininkystę ir koklių istorijos. Edukacijos dalyviai sužinojo, kada atsirado koklininko amatas, kaip jis vystėsi, kodėl koklininkystė buvo laikoma prestižiniu ir techniškai sudėtingu amatu, kokių tipų krosnys buvo seniau, koks yra puodyninis koklis.

Lietuvoje koklinės krosnys žinomos nuo XIV a. pab. Manoma, kad pirmieji kokliai buvo įvežti iš Vidurio Europos. XV–XVII a. koklius gamino puodžiai koklininkai dirbtuvėse (vėliau cechuose) prie dvarų, pilių bei miestuose. Ankstyviausi buvo puodyniniai kokliai, vėliau plito vazoniniai, dubeniniai, plokštiniai kokliai. Skirtingais laikotarpiais juos puošdavo augaliniais, geometriniais ornamentais, heraldiniais motyvais, portretais, medžioklės scenomis ir kitais populiarias puošybos elementais.

Įgavę žinių apie koklininkytę, edukacijos dalyviai patys išbandė šį amatą – lipdė koklio plokštę, spalvino ją spalvotais angobais. Dirbtuvėse sukurti dirbiniai bus glazūruojami skaidria glazūra, išdegti ir per organizatorius atkeliaus autoriams.

Vakaro dalyviai turėjo galimybė plačiau susipažinti ir su Šeduvos istorija – buvusioje senojoje miesto vaistinėje įsikūrusiame Šeduvos kraštotyros muziejuje veikia nuolatinė paroda „Šeduvos miestas ir miestiečiai: paveldas ir tapatumas“. Nors pastatas dar laukia restauravimo ir pritaikymo muziejui darbų, lankytojams rengiamos įvairios veiklos, galima nusileisti į XVIII amžiaus pabaigos rūsį.

Edukacija „Senieji miestų amatai. Koklininkystė“ – projekto „Šeduvos miestas ir miestiečiai: paveldas ir tapatumas“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.