Metraštis

Kleboniškių kaimo buities muziejuje teatras „Labas“ keliavo po dramatišką poeto gyvenimą

2022 08 15

Rugpjūčio 13 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus erdvėse teatras „Labas“ eilėmis, talentinga vaidyba, originalia spektaklio forma atskleidė dramatiško likimo poeto Antano Kalanavičiaus (1945–1992) gyvenimą ir kūrybą.

Spektaklio „Nedingęs“ autorės ir aktorės Jurga Kalvaitytė, Vitalija Mockevičiūtė, Neringa Varnelytė žiūrovus pakvietė į išskirtinį teatrinį pasivaikščiojimą – jaudinantį, jautrų, sukrečiantį. Skirtingose Kleboniškių kaimo vietose vėrėsi vis nauji Antano Kalanavičiaus gyvenimo ir kūrybos epizodai, talento gelmė.

Originali spektaklio forma žiūrovams buvo pirmoji tokia ir labai ypatinga patirtis. Aktorių vaidyba – išgyventa, paliečianti iki širdies gelmių – jaudino, graudino, juokino. Viskas taip tikra ir gryna, išjausta, nesumeluota. Teatrinis pasivaikščiojimas atvėrė daugeliui tik dabar atrasto poeto kūrybos žavesį ir išskirtinumą. Ko gero, ne vienas žiūrovas atsivers A. Kalanavičiaus poezijos rinkinį, kad dar kartą išgyventų spektaklio atmosferą bei patvirtintų – poetas išties nedingęs.

Šiuo metu išleistos dvi A. Kalanavičiaus kūrybos rinktinės: „Ne akmenys guli“ (1994) ir „Dvi saujos laiko“ (2015). Būdamas gyvas jis nesulaukė nė vienos savo knygos leidimo.

A. Kalanavičius tituluotas įvairiais vardais: paskutinis lietuvių poezijos pagonis, progiesmių perluotojas, kalbos alchemikas, dažninio laiko genijus. Nepriklausė rašytojų elitui – atvirkščiai, visą brandžiausios kūrybos laikotarpį buvo izoliuotas nuo meno pasaulio, išstumtas į paraštes.

Poeto gimtinė – Dzūkijoje, Sapiegiškės kaime, šalia Nedzingės. Vilniuje studijavo lituanistiką, o nuo 1973-ųjų iki pat mirties, gyveno gimtajame vienkiemyje. Dirbo šaltkalviu-suvirintoju, melioratoriumi ir kūrė savitą realybę nepakartojamose eilėse, kurios teatro „Labas“ aktorių dėka pasiekia klausytojų sielas.