Metraštis

Aukštaitijos regiono folkloro ir amatų šventę nuspalvino etnografinės spalvos ir atspalviai

2022 09 22

Rugsėjo 17 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje vykusioje Aukštaitijos regiono folkloro ir amatų šventėje „Kleboniškių etnografinės spalvos“ darbavosi amatininkai, tautodailininkai, edukatoriai, veikė kermošius, koncertavo garsūs folkloro ansambliai. Kiekvienas šventės dalyvis galėjo nusikelti į praeitį ir pajausti senovės lietuvių pasaulėžiūrą.

„Jaučiuosi nuostabiai sava tarp žmonių, kurie muzikuoja, kurie tęsia labai gražias mūsų folkloro ir amatų tradicijas, – sakė šventės vedėja, etninės kultūros puoselėtoja, etnomuzikologė dr. Loreta Sungailienė. – Etnografinės spalvos čia jaučiamos, jas netgi gali pamatyti, užuosti, paragauti, išgirsti – visko čia yra.“ Pasak L. Sungailienės, labai svarbi pažintinė šventės prasmė ir bendruomeniškumas. Etninės kultūros puoselėtoja atkreipė dėmesį, kad organizatoriai viską apgalvojo iki smulkmenų: net palapinės priderintos prie muziejaus aplinkos, yra tvarumo pojūtis. L. Sungailienė šventės dalyviams trumpai priminė muziejaus istoriją: Kleboniškių kaimo buities skyrius yra vienas iš 1991 metais Egidijaus Prascevičiaus įkurto Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio padalinių. Ekspozicija atspindi XIX amžiaus – XX amžiaus pirmos pusės kaimo žmonių buitį, būtį ir būdą. Dabar kaime yra 28 pastatai. Trys sodybos su dešimčia pastatų yra privati kaimo gyventojų nuosavybė, o aštuoniolika priklauso muziejui. Kuriant ekspozicijas, šeši senieji kaimo pastatai buvo suremontuoti, devyni atkelti iš kitų vietų. Atkeltieji pastatai pastatyti senųjų pastatų vietoje, siekiant atkurti senąjį gatvinio rėžinio kaimo vaizdą. „Kleboniškių kaimas yra unikalus ir pats gražiausias Lietuvoje“, – sveikindamas šventės dalyvius, sakė Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis. Meras priminė, kad Kleboniškių kaimą Aplinkos ministerija yra pripažinusi vietove, geriausiai atspindinčia Aukštaitijos regiono bruožus.